- apsirikimas
- apsiriki̇̀mas dkt. Apsiriki̇̀mas – ne šiẽno veži̇̀mas.
.
apsirikimas
Look at other dictionaries:
apsirikimas — statusas T sritis švietimas ryšiai: žiūrėk – klydimas … Enciklopedinis edukologijos žodynas
aprikimas — 2 aprikìmas sm. (2) DK172; Sut → 2 aprikti 1: Aprikìmas, vaikeliuk, aprikìmas daktarų – jam reikėjo operuot, o jam geltligė, girdi Pnd. Čia toks jau aprikìmas išejo Ds. Pry karo galo aprikìmas išejo tam bieso nabaštikuo (Hitleriui) Ggr. |… … Dictionary of the Lithuanian Language
apsiklausymas — apsiklaũsymas sm. (1); M klausant apsirikimas, klausymo klaida. klausymas; apsiklausymas; atklausymas; įsiklausymas; išklausymas; nuklausymas; paklausymas; priklausymas; suklausymas … Dictionary of the Lithuanian Language
apsimilijimas — ×apsimilijimas sm. B, MŽ, N → apmilyti (refl.); apsirikimas, klaida. milijimas; apsimilijimas … Dictionary of the Lithuanian Language
apsišikimas — apsišikìmas sm. (2); N → apšikti (refl.): 1. ^ Apsirikimas – ne vagystė, apsišikìmas – ne kiaulystė Slnt, End. 2. Kas tai per apsišikimas?! N(Rg). šikimas; apsišikimas; išsišikimas; nusišikimas; prišikimas; … Dictionary of the Lithuanian Language
aptarimas — aptarìmas sm. (2) DŽ1 → aptarti. 1. P, FT apsvarstymas: Rimto tų knygų aptarimo, įvertinimo nesusilaukėme rš. Randame čia taipojau tardinių apie lietuvių kalbą, aptarimų lietuvių raštų ir laikraščių Vd. 2. rš apibūdinimas. 3. M nutarimas,… … Dictionary of the Lithuanian Language
apveizdėjimas — sm. (1) 1. SD1111, NdŽ, KŽ → apveizdėti 1: Apveizdėjimas nuog tiesos SD198. 2. SD1114, N, RtŽ, Rtr, KŽ → apveizdėti 3: Ponas, dasižinojęs apie tą negaliančią moteriškę …, priėmė ją į savo apveizdėjimą BM188(Kri). Garbiname prieg tam pašlavint … Dictionary of the Lithuanian Language
eibė — sf. (1) 1. Vkš daugybė, aibė: Eibė darbo Kp. Eibė medžių išversta audros Kp. Atžalyne šiemet eibė aviečių Slm. Eibę pinigų praleido J.Jabl. Perbėgo mintimis visą eibę įvykių rš. 2. žala, skriauda, nuostoliai: Nueinu vasarojaus pažiūrėtų, ag… … Dictionary of the Lithuanian Language
klejus — 1 klejus sm. (arch.) klaida, paklydimas; apsirikimas: Ir atnešė anysjen afierą … prieš veidą Viešpaties ant klejaus savo Ch4Moz15,25. O kunigas padarys už jį apčystijimą už jo klejų, kuriuo paklydo, kurio nežinojo Ch3Moz5,18 … Dictionary of the Lithuanian Language
kliūti — kliūti, kliū̃va (kliū̃na), kliùvo K 1. intr. kabintis už ko: Kliùvo ratas ažu šulo ir sulaužė ašį Arm. Ratai kliū̃va už stulpo, saugokis J. Kur tiktai einu, čia kliūnu S.Dauk. Šakos kliūdavo praeinantiems už kepurių NdŽ. Kliùs kartis snukio Ds … Dictionary of the Lithuanian Language
